Prieš pora metų įvesta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus kol kas apčiuopiamų rezultatų neduoda. Iš per metus pagaunamų kone 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, pusė jų be baudos užsidirba ir teistumą, nes įpučia virš 1,5 promilės.
Ekspertai pastebi, kad tik mažiau nei 100 pasiunčiami už grotų, kiti atsiperka baudomis ar automobilio konfiskavimu. Todėl ragina tokius veikėjus bausti griežčiau, pavyzdžiui, skirti viešųjų darbų, ar pradėti diskusijas dėl atsakomybės leidžiantiems sėsti prie vairo išgėrus.
Policija skaičiuoja, kad ir 2018 metais girtų prie vairų sučiupo panašiai – apie 10 tūkst. Kas antram nustatytas virš pusantros promilės girtumas.
„Turint omenyje, kiek tokių asmenų dar nepapuola į policijos rengiamus reidus, tai iš tikrųjų galima spėti, kad asmenų, kurie vairuoja išgėrę yra ženkliai daugiau“, – sako Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.
Girtų vairuotojų bylomis užversti ir teismai – pernai tokių išnagrinėta daugiau nei 4 tūkstančiai. Tokios bylos savo skaičiumi nusileidžia tik smurto artimoje aplinkoje atvejams.
Tačiau paprastai teismai pirmą kartą įpūtusio virš 1,5 promilės už grotų nesiunčia. Apsiribojama bauda, areštu arba teisių atėmimu. Nuteisiami tik įkliuvę ne pirmą kartą – tokių pernai buvo 250, bet už grotų atsidūrė kiek mažiau nei 100. Likusiems bausmės vykdymas atidėtas.
„Tie skaičiai byloja, kad vis dėl to tas atgrasymas iš tikrųjų neduoda tokios naudos, kurios tikėjosi įstatymų leidėjas. Iš tikrųjų represinėmis priemonėmis, kaip žinia, teigiamo rezultato pasiekti negalima. Teistumo buvimas tokiems asmenims, kad ir baudą gavus, jie praranda galimybę iš tikrų įsidarbinti, gauti paskolą banke. Tai yra kliuvinys, kuris iš tikrųjų jiems trukdo. Galbūt tikslinga būtų taikyti dažniau, tarkime, jaunesnių asmenų atžvilgiu nemokamų darbų poveikio priemones“, – pastebi A. Gutauskas.
Ekspertai sako, kad baudžiamoji atsakomybė nelabai gąsdina, ypač neturinčių ką prarasti.
„Tai taip, jeigu iš jo nėra ką paimti, galbūt tada paimtų automobilį, gal viešųjų darbų ir taip galbūt „viešai nulinčiuoti“, kad tai iš tikrųjų būtų aiškus pavyzdys, kad bauda neišvengiama, kad tai yra blogai. Taip po truputį, po truputį, nes kito kelio turbūt ir nėra“, – pastebi buvęs lenktynininkas Darius Jonušis.
Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas pastebi, kad dabartinėje tvarkoje yra spragų, kurios padeda išsisukti.
„Šitoje procedūroje yra tam tikros spragos, kuriomis žmonės naudojasi, ypač galintys pasisamdyti galbūt geresnius advokatus, jie tikrai išsivynioja, bet kita priemonė, pavyzdžiui, automobilio konfiskavimas. Ši priemone, ko gero, visiškai niekinė, nes jeigu automobilis kainuoja tik 200 eurų ar kažkiek tai, tai nėra suvokiama kaip bausmė, nes tokie žmonės netgi sakysime ir variklių alyvos nekeičia, nes neapsimoka. Ir galbūt tas aplinkos suvokimas, vis tik gi kaip jis, kaip taisyklė, pakyla iš kažkokios kompanijos ir sėda prie priėjo prie vairo. Jeigu tie žmonės (kurie leido vairuoti išgėrus – LRT.lt) taptų nusikaltimo bendrininkas, galbūt irgi pasikeistų šiek tiek požiūris“, – pastebi jis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad dabar ieškoma būdų, kaip sumažinti neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių skaičių.
„Judame į priekį ir ieškome tų techninių būdų. Kalba buvo apie alkoblokų naudojimą ir t.t. Bet čia yra tokia kova, kuri nesibaigs per dieną. Turime išandyti visas priemones, bet kiek matau situaciją, tai investicija į jaunąją kartą turi atsipirkti“, – tiki ministras.
Nemažėja neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – apie 500 per metus. Smarkiai apgirtę pernai pražudė 16 žmonių, beveik 100 sužeidė.
Lrt.lt
